trutėti

trutėti: trutė́ti, trùta, -ė́jo intr. 1. judant ar ką darant čežėti, krebždėti: Trùta užlindęs šikšnosparnis Šv. Kas užpečkė[je] trùta? Vn. 2. darbuotis, krutėti, plušėti: Trutù dirbu, gaunu dvidešimt rublių į metus Šv. Seniejai po kulkozą niūka niūka, trùta trùta Šv. \ trutėti; ištrutėti; pritrutėti; sutrutėti

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

ištrutėti — ištrutėti, ìštruta, ėjo intr. triukšmingai išeiti: Ištrutėjo bobos į Šilutę teisybės ieškoti Šv. trutėti; ištrutėti; pritrutėti; sutrutėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pritrutėti — pritrutėti, prìtruta, ėjo intr. triukšmingai prieiti, prigužėti: Tik spėjo atdaryti, tujau pilna krautuvė žmonių pritrutėjo NmŽ. trutėti; ištrutėti; pritrutėti; sutrutėti … Dictionary of the Lithuanian Language
sutrutėti — sutrutėti, sùtruta, ėjo intr. triukšmingai sueiti, sugužėti: Atkėlus tėvams vartus, visi sutruta į kiemą S.Dauk. trutėti; ištrutėti; pritrutėti; sutrutėti … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias